SENBERNARAS
(St.Bernard,
St.Bernhardshund, Bernhardiner)
ŠALTINIS:
Tarptautinė kinologijos federacija (FCI)
VERTIMAS :
www.senbernarai.lt
FCI-Standartas Nr. 61 / 21. 01.
2004 / LT
KILMĖS
ŠALIS : Šveicarija
STANDARTAS PASKELBTAS
: 2003 spalio 29
PASKIRTIS
: Kompanjonas, sarginis ir fermerių šuo.
F.C.I. KLASIFIKACIJA:
GRUPĖ 2 Pinčerių ir šnaucerių tipas, molosai,
Šveicarijos kalnų ir
ganymo šunys ir kitos veislės.
Sekcija
2.2 Molosų tipas, Kalnų tipas.
Be
darbinių bandymų.
TRUMPA ISTORIJOS APŽVALGA
: Gd. St. Bernard kalnų perėjoje, esančioje 2469 m. virš jūros lygio, kaip
prieglobstis keliautojams ir piligrimams XI amžiuje buvo įkurtas vienuolynas.
Vienuolyno apsaugai nuo XVI amžiaus vidurio buvo laikomi dideli kalnų šunys.
Dailėje šių šunų egzistavimas atsispindi nuo 1695 metų, o rašytiniuose
vienuolyno dokumentuose jie pirmąkart buvo paminėti 1707 metais. Neilgai trukus
šunys ėmė lydėti žmones ir ypač pasižymėjo kaip sniege ir rūke pasiklydusių
keliautojų gelbėtojai. Įvairiomis kalbomis paskelbtos kronikos apie žmones,
kuriuos šie šunys išgelbėjo nuo “baltosios mirties”, taip pat 1800 m. per perėją
keliavusių Bonaparto armijos kareivių pasakojimai 19 amžiuje išgarsino
senbernarus visoje Europoje. Jie tuomet vadinti šunimis bariais [pavadinimas
kilo nuo žodžio “bear” – liet. lokys, meška]. Legendinis šuo Baris tapo šuns
gelbėtojo prototipu. Tiesioginiai senbernarų protėviai buvo didžiuliai to
regiono ūkių šunys. Siekiant apibrėžto idealaus tipo per keletą kartų šie šunys
buvo išveisti į dabartinį veislės tipą. Henrikas Šumacheris iš Holligen’o netoli
Berno buvo pirmasis, kuris 1867 m. išdavė savo šunims kilmės dokumentus.
1884 m. vasario
mėnesį buvo pradėta rašyti "Schweizerisches Hundestammbuch"(SHSB), Šveicarijos
šunų kilmės knyga, kurioje pirmu numeriu buvo įrašytas senbernaras vardu Leonas,
o kiti 28 įrašai taip pat buvo apie senbernarus. 1884 m. kovo 15 d. Bazelyje
buvo įsteigtas Šveicarijos senbernarų klubas. 1887 m. birželio 2 d. vykusiame
tarptautiniame šunininkystės kongrese senbernaras buvo oficialiai pripažintas
šveicariška veisle, paskelbtas privalomas veislės standartas. Nuo tada
senbernaras laikomas Šveicarijos nacionaliniu šunimi.
BENDRA IŠVAIZDA
:
Yra dvi
senbernarų rūšys :
·
trumpaplaukiai (short-haired, double coat, “Stockhaar”)
·
ilgaplaukiai (long-haired).
Abi rūšys yra
didelės, įspūdingos bendros išvaizdos. Kūnas proporcingas, galingas, tvirtas,
raumeningas su įspūdinga galva ir budria snukio išraiška.
SVARBIOS PROPORCIJOS:
·
Idealus aukščio ties ketera ir kūno ilgio santykis (matuojant nuo peties iki
sėdmenų) = 9 : 10.
·
Idealus aukščio
ties ketera ir krūtinės gylio santykis
100 : 50, jauniems
šunims –
100 : 45.
·
Bendras galvos ilgis yra šiek tiek daugiau nei 1/3 aukščio ties ketera.
·
Snukio gylio (matuojant ties pagrindu) ir snukio ilgio santykis beveik 2:1.
·
Snukis šiek tiek ilgesnis, nei 1/3 bendro galvos ilgio.
ELGESYS/TEMPERAMENTAS:
Iš prigimties
draugiškas. Temperamentas - nuo ramaus iki gyvo, sargus.
GALVA
:
Bendrai:
Masyvi, įspūdinga ir labai išraiškinga.
KAUKOLINĖ SRITIS
:
Kaukolė:
Tvirta, plati, žiūrint iš profilio ir iš priekio šiek tiek apvali. Kai šuo
budrus (susidomėjęs), ausų pagrindas ir kaukolės viršus sudaro tiesią liniją,
kuri kraštuose švelniai išsilenkia žemyn iki gerai išvystytų aukštų
skruostikaulių. Kakta leidžiasi stačiai ir pereina į snukį. Pakaušio gumburas
išvystytas vidutiniškai, o antakių raukšlės - stipriai. Priekinė raukšlė (vaga),
einanti nuo kaktos pagrindo, aiškiai išvystyta ir kyla aukštyn kaukolės viduriu.
Kaktos oda aplink akis susiklosčiusi smulkiomis raukšlėmis, kurios susieina
priekinę raukšlę (vagą). Kai šuo susidomėjęs, jos labiau matomos, kitais
atvejais beveik nepastebimos.
Stopas (perėjimas nuo kaktos prie
snukio): aiškiai
išreikštas.
SNUKIO SRITIS
:
Nosis
: Juoda, plati ir kvadratinė. Šnervės gerai išsivysčiusios, atviros.
Snukis
: Vienodo pločio. Nosies nugarėlė tiesi, su nežymiu grioveliu.
Lūpos:
Lūpų kraštai juodi. Viršutinio žandikaulio lūpos gerai išsivysčiusios, tvirtos
ir ne per daug nukarę, einančios plačiu lanku link nosies. Burnos kraštai
matomi.
Nasrai/dantys:
viršutinis ir apatinis žandikauliai masyvūs, platūs, vienodo ilgio. Gerai
išsivystęs, taisyklingas ir pilnai žirkliškas arba tiesus sąkandis. Galimas
prigludęs perkandimas, be tarpo tarp apatinio ir viršutinio kandžio. Leistinas
PM 1 (premoliaro 1) ir M3 nebuvimas.
Akys:
Vidutinio dydžio. Spalva nuo tamsiai rudos iki riešuto rudumo. Vidutinio gylio,
draugiškos išraiškos. Pageidaujama, kad akių vokai būtų prigludę. Galimas
nedidelis kampinis išlinkimas ant apatinių vokų su truputį matoma konjunktyva,
taip pat galimas nedidelis viršutinio voko išlinkimas. Akių vokų
pakraščiai juodi.
Ausys:
Vidutinio dydžio, išsidėstę aukštai ir plačiai. Gerai išsivystę kremzlės.
Nukarusi dalis lanksti, trikampė su užapvalintais galiukais. Viršutiniai
kraštai šiek tiek pakilę, priekiniai kraštai prigludę prie skruostų.
KAKLAS:
Stiprus ir pakankamo ilgio. Pagurklis ir laisva kaklo oda išsivystę
vidutiniškai.
KŪNAS
:
Bendrai:
Įspūdingas, harmoningas, raumeningas kūnas.
Ketera:
aiškiai išreikšta.
Nugara:
plati, stipri, tvirta. Viršaus linija tiesi ir horizontali iki juosmens.
Kryžius:
ilgas, vos nuožulnus, nežymiai pereinantis į uodegos pagrindą.
Krūtinė:
Krūtinės ląsta vidutinio gylio su gerai išlenktais šonkauliais, bet ne apvalios
statinės formos, nenusileidusi žemiau alkūnių.
Pilvas ir apatinė linija
: Lengvai įtrauktas link užpakalinės dalies.
UODEGA:
Aukštai, plati ir stipri, ilga, sunki. Paskutinis slankstelis siekia bent jau
kulkšnis. Ramybės būsenoje uodega tiesi ir nulinkusi žemyn arba lengvai pakeltas
aukštyn apatinis trečdalis. Judant uodega pakeliama aukščiau.
GALŪNĖS
PRIEKINĖS GALŪNĖS:
Bendrai:
Priekinės kojos tiesios ir lygiagrečios žiūrint iš priekio. Stovi gana plačiai.
Mentės:
Mentės įstrižos, raumeningos ir gerai prigludę.
Pečiai:
Petikaulis ilgesnis nei mentės kaulas. Kampas tarp menties ir petikaulio ne per
bukas.
Alkūnės:
Prigludę.
Dilbis:
Tiesus, kaulingas, mažai raumeningas.
Čiurnos:
žiūrint iš priekio vertikalios dilbiams; žiūrint iš šono šiek tiek įstrižos.
Priekinės letenos:
Plačios, su stipriais, suspaustais, lenktais pirštais.
UŽPAKALINĖS GALŪNĖS:
Bendrai:
Raumeningos su tiesokais kampais. Žiūrint iš nugaros, užpakalinės kojos
lygiagrečios, ne per arti viena kitos.
Šlaunys:
Stiprios, raumeningos, plačios.
Keliai:
gerais kampais, nesusukti nei į vidų, nei į išorę.
Šlaunų apatinė sritis (blauzdos):
Įstrižos ir gana ilgos.
Kulkšnys
: nedideliais kampais, tvirtos.
Slėsnos:
žiūrint iš užpakalio tiesios ir lygiagrečios.
Užpakalinės pėdos:
Plačios, su stipriais, suspaustais, lenktais pirštais. Pridėtiniai (rudimentiniai)
pirštai leistini, jei jie nekliudo judėti.
EISENA / JUDĖJIMAS
: Harmoningas, laisvas judesys, gerai atsispiriant užpakalinėmis galūnėmis,
nugara išlieka stabili ir tvirta. Priekinės ir užpakalinės kojos juda pirmyn
tiesia linija.
KAILIS
PLAUKAI:
·
Trumpaplaukių
rūšis (Stockhaar, double coat)
: viršutinis plaukas tankus, lygus; prigludęs ir šiurkštus. Daug poplaukio.
Šlaunys su nežymiom “kelnėm”. Uodega padengta tankiais plaukais.
·
Ilgaplaukių
rūšis : viršutinis
plaukas lygus, vidutinio ilgio, daug poplaukio. Trumpas kailis ant snukio ir
ausų; plaukai ant užpakalinių kojų ir kryžiaus paprastai šiek tiek banguoti.
Priekinės kojos su “plunksnelėmis”. Šlaunys su didelėmis “kelnėmis”. Gauruota
uodega.
SPALVA:
Pagrindinė spalva balta su mažesniais ar didesniais rusvai-rudais lopais (dėmėto
kailio šunims, splash-coated dogs) iki vientisos rusvai-rudoa “mantijos”,
dengiančios nugarą ir šonus (šunims su “mantija”, mantled dogs). Lygiavertė
yra ir rusvai-ruda “suplėšyta mantija”. Leidžiama marga rusvai-ruda spalva.
Toleruojama rudai gelsva spalva. Pageidautini tamsūs atspalviai ant galvos.
Toleruojama nedaug juodos spalvos ant kūno.
Būtinos baltos žymės
: Krūtinė, kojos, uodegos galas, aplink snukį, balta juosta (lopas) ant kaktos
ir ant kaklo.
Pageidautinos žymės
: Balta apykaklė, simetriška tamsi kaukė.
DYDIS
:
Aukštis tiek ketera
: Patinams mažiausiai 70 cm,
patelėms
mažiausiai 65 cm.
Patinams
daugiausiai 90 cm,
patelėms
daugiausiai 80 cm.
Šunys, kurių ūgis
viršija maksimalų, nenuvertinami, jei jų bendra išvaizda harmoninga ir judesiai
teisingi.
TRŪKUMAI:
Bet koks nukrypimas nuo nurodytų punktų laikomas trūkumu ir trūkumo rimtumas
proporcingas jo nukrypimo nuo standarto laipsniui.
·
Nepakankamai išreikštas lytinis tipas.
·
Neproporcinga bendra išvaizda.
·
Pagal dydį per trumpos kojos (trumpakojis).
·
Sunkios raukšlės ant galvos ir kaklo.
·
Per
trumpas arba per ilgas snukis.
·
Apatinio žandikaulio lūpos išvirtę į išorę.
·
Trūksta dantų, išskurys PM 1 (premoliaras 1) and M3. Maži dantys (ypač kandžiai).
·
Šiek tiek išsikišęs į priekį apatinis žandikaulis (nežymus perkandimas).
·
Šviesios akys.
·
Per
laisvi akių vokai.
·
Išlinkusi arba kuprota nugara.
·
Kryžius aukščiau už keterą arba nuožulnus.
·
Ant
nugaros užriesta uodega.
·
Privalomų žymių (spalvų) nebuvimas.
·
Sulinkę arba labai pasuktos išorėn priekinės pėdos.
·
Menki užpakalinių galūnių kampai, į išorę išsuktos arba suartintos kulkšnys.
·
Ydingas judėjimas.
·
Garbanotas kailis.
·
Nepilna arba nesama nosies, srities aplink nosį, lūpų ir akių vokų pigmentacija.
·
Ydinga pagrindinė spalva, pvz., rusvai-rudi taškeliai ir dėmelės baltoje
spalvoje.
DISKVALIFIKUOJANTYS
TRŪKUMAI:
·
Silnas temperamentas, agresija.
·
Nesąkanda, žymus perkandimas.
·
Drumsta akies ragena.
·
Ektropija, entropija.
·
Vietisai baltas arba vientisai rusvai-rudas kailis (nėra pagrindinės spalvos).
·
Bet
kokia kita kailio spalva.
·
Per
mažas ūgis ties ketera.
Bet kuris šuo su
aiškiais fiziniais ar elgesio sutrikimais turi būti diskvalifikuotas.
Pastaba
: Patinai turi turėti dvi akivaizdžiai išsivysčiusias sėklides, pilnai
nusileidusias į kapšelį.
Šis veislės standarto pasikeitimas
įsigaliojo nuo 2004 m. balandžio mėnesio.
Atgal/Back
|